Maloniai kviečiame į Mariaus Abramavičiaus Neboisia knygos – albumo „Daugiasluoksnis pasaulis“ ir parodos „Tolimų kalnų kvėpavimas“ pristatymą.
Renginys vyks rugsėjo 8 d., pradžia 17:30 val.
M. Abramavičius Neboisia – fotografas, menininkas, keliautojas, rašytojas ir, kaip rašoma knygos anotacijoje, „vaizduotės fotografijos pradininkas Lietuvoje“.
Pradėjęs nuo miniatiūrinių realybės detalių fotografijos, kūrėjas jai liko ištikimas ir panirdamas į kitus meninius ieškojimus. Daugelyje M. Abramavičiaus ciklų, siekiančių atverti nujaučiamo pasaulio vibracijas, vaizdinė medžiaga paimta iš įvairių šalių gyvenimo. Čia susipina tolimi ir labai skirtingi pasauliai – Indija, Iranas, Norvegija, Lietuva, Danija, Ukraina bei kitos šalys ir jų herojai. Menininko fotografijos – unikalūs pilnatvės pasauliai, egzistuojantys patys sau ir reprezentuojantys realybės įvairiapusiškumą.
Autorius apie albumą „Daugiasluoksnis pasaulis“:
Daugiasluoksnis, daugialypis, daugiaplanis pasaulis kaip erdvė būti. Viskas su viskuo susiję ir vibruoja. Ar girdi kosmoso muziką? Ar girdi lapų šnarėjimą, planetų judėjimą, ugninio paukščio fenikso plasnojimą, vaikystės patyrimų atspalvius, ar matai vandenyno bangas savo širdyje, kometą, kurios vis dar nesimato, sapną, kuris greitai, kaip koks greitasis traukinys Japonijoje tolsta atmerkus akis, realybę, kuri tiesiog griūna kas akimirką ant tavęs, į tave, per tave, tau.
M. Abramavičius nuo 1998 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Parašė ir savo nuotraukomis iliustravo kelionių knygas „Punktyrai kelio paraštėse. Kelionė į Iraną 2009 m. vasarą“, „Klajūno užrašai. Gruzija“. 2016 m. aistringas keliautojas išleido trečią knygą „Iranas – kita Mėnulio pusė“, 2018 m. – „Azerbaidžanas: klajūno užrašai“ ir „Užupis: mitai ir realybė“.
Apie parodą „Tolimų kalnų kvėpavimas“ menotyrininkas dr. Vytautas Tumėnas:
„Šių paveikslų gimtinės – ypatingos pasaulio vietos: šventas Arunačalos kalnas Indijoje, šamaniškas ugnikalnių kraštas Balio saloje ir didingi Himalajai Nepale. Kalnai man yra nuolatinis įkvėpimo šaltinis – juose slypi didybė, kurią sunku nusakyti žodžiais. Jie kelia aukštyn, apgaubia savo jėga ir išlaisvina iš kasdienių minčių srauto.
Kiekviena vieta vibruoja savaip, o aš rezonuodamas su šiomis vibracijomis kuriu. Šie kūriniai tai susitikimai su vietos energijomis, su vietinėmis dievybėmis ir galingomis apimtimis.
Aš kuriu savo studiją vis kitoje vietoje tai Indijoje, tai Balyje, tai Nepale – drobės įsigyjamos ir kūriniai tapomi ten pat, vietoje. Taip gimė šie darbai kuriuos dabar matote– prie švento Arunačalos kalno, magiškame ir šamaniškame Balyje bei didinguose Himalajų kalnuose Nepale“ – apie parodą pasakoja autorius.
„Marius Abramavičius – išskirtinis, plačiai po Azijos šalis keliaujantis menininkas – ne tik fotografas ir tapytojas, bet ir rašytojas – keliautojas. Jis yra surengęs virš 30 asmeninių tapybos parodų, dalyvavęs virš 13 bendrų parodų. Yra išleidęs 9 knygas ir albumus. Čia ir nuotaikingi kelionių po Gruziją, Iraną, Azerbaidžaną aprašymai ir Užupio Respublikos metraštis. Visur jis kupinas filosofinių įžvalgų – kultūrinio sąmojaus ir unikalių vaizdų. Pastaraisiais metais dailininkas daug keliauja po kalnų ir miškų, senų archaiškų kultūrų ir civilizacijų šalis – Nepalą, Indiją, Bali…
Šioje parodoje tapytojas atskleidžia savo viešnagės Indijos ir Nepalo šventose vietose – prie Arunačialos ir Himalajų slėniuose ir kalnuose patirtis. Savo tapyboje kūrėjas išreiškia giliai asmeniniu jo žiūros kampu matomą, pasaulį persmelktą gyvybingumo ir psichinės, dvasinės ugnies. Augalijos ir negyvosios gamtos pavidalai jo kūriniuose skendi simbolinėje ir dekoratyvioje erdvės ir spalvų įtampoje. Todėl jo regimi simbolistiniai pasaulio vaizdiniai nesiekia byloti apie žemiškas uolas ar ramiai bujojančią augaliją ir lygų dangų – priešingai – jie kupini biomorfinio lankstumo ir judesio, tarytum skrenda įkaitusioje sunkai nusakomoje, gal net ir kosminėje erdvėje. Tapytojas siekia perteikti tai, ko žmogus, kasdieniame, įprastame gyvenime visiškai negali pastebėti ir užčiuopti. Jausmingo, pakylėto, sudvasinto spalvingumo ir formų virpesio vaizdiniai „apdainuoja” pasaulį, gyvuojantį anapus triukšmo, kalbų ir žodžių, išreiškia tai, kas slypi anapus tylos arba, kitaip tariant, vidinio šokio bangose, gilesnėse sielos patirtyse. Todėl kalnų pavidalai dailininko paveiksluose pradeda priminti spalvingai perkeistus liepsnų liežuvius, o žvaigždės, saulė, mėnulis, debesys, rūkai ir sniegai – dūmų ir kibirkščių sūkuringą kilimą į dausas. Dailininko regėjimai – tai akivaizdi alternatyva tikroviškai dokumentalistikai“.
